2016 m. ekonomikos amplitudė – Dr. Gitanas …...40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 240 2014.01...

Post on 25-Dec-2019

4 views 0 download

Transcript of 2016 m. ekonomikos amplitudė – Dr. Gitanas …...40 60 80 100 120 140 160 180 200 220 240 2014.01...

Dr. Gitanas NausėdaSEB banko prezidento patarėjas2016 m. sausio 14 d.

2016 m. ekonomikos amplitudė –nuo dekadanso iki renesanso

2

Pasaulio ekonomikos prognozės ne tokios jau blogos, bet jas gali subjauroti laisvasis Kinijos kritimas

7,36,9

6,5 6,3

2014 m. 2015 m. P. 2016 m. P. 2017 m. P.

Kinija

1,6 1,52,1 2,1

2014 m. 2015 m. P. 2016 m. P. 2017 m. P.

Vokietija2,4 2,5 2,9 2,6

2014 m. 2015 m. P. 2016 m. P. 2017 m. P.

JAV

0,91,5 2,0 2,1

2014 m. 2015 m. P. 2016 m. P. 2017 m. P.

Euro zona0,6

-3,6 -0,8

1,5

2014 m. 2015 m. P. 2016 m. P. 2017 m. P.

Rusija

Šaltinis SEB prognozės.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina.

Metinis realaus BVP pokytis (proc.)

3,4 3,1 3,6 4,0

2014 m. 2015 m. P.* 2016 m. P. 2017 m. P.

Pasaulis

*P .– prognozė

6,2

6,4

6,6

6,8

7

7,2

7,4

7,6

7,8

8

8,2

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

Metinis BVP pokytis (dešinė skalė) CSI 300 akcijų indeksas (kairė skalė)

8,0%

Metinis Kinijos BVP pokytis (proc.) ir CSI 300 akcijų indekso reikšmės (punktai) dinamika

3

Iki 2015 m. Kinijos akcijų kursai nereagavo į lėtėjančią BVP plėtrą, tačiau dabar vis dažniau klausiama – kiek tai tęsis?

Šaltinis Macrobond.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

7,5%7,4%

8,0%

7,7%

7,5%

7,9%

7,5%

7,3%7,4%

7,2% 7,2%

7,0%6,9% 6,9%

40

60

80

100

120

140

160

180

200

220

240

2014.01 2014.05 2014.09 2015.01 2015.05 2015.09 2016.01

Akcijų indeksai (2014 m. sausio 1 d. reikšmės lygios 100 punktų)

Kinija

Euro zona

JAV

Rusija

4

Šaltiniai: Macrobond, SEB banko skaičiavimai.

JAV ir euro zonos akcijų rinkos užsikrėtė pesimizmu nuo Kinijos drakono, Rusijos akcijos – stabiliai žemyn

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

FED pirmą žingsnį pakeliant palūkanų normą jau žengė, o antrasis bus ne mažiau atsargus

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0

4,5

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m.

2015

m.

2016

m.

2017

m.

Bazinės palūkanų normos (proc.)

FED

ECB

5Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

Šaltiniai: ECB, FED, SEB prognozės.

SEB prognozė

60

70

80

90

100

110

120

Saus

is

Vas

aris

Kova

s

Bala

ndis

Geg

užė

Birž

elis

Liep

a

Rug

pjūt

is

Rug

sėjis

Spal

is

Lapk

ritis

Gru

odis

MSCI World akcijų indeksas MSCI Emerging Markets akcijų indeksas

S&P GSCI žaliavų indeksas FTSE JAV vyriausybės obligacijų indeksas

Akcijų, obligacijų ir žaliavų kainų JAV doleriais kitimas 2015 metais (2015 m. sausio 1 d. reikšmės lygios 100 punktų)

6

Užsitęsęs žaliavų kainų kritimas vėl daro jas įdomias kaip investavimo objektą?

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

Šaltinis Macrobond.

7

Pasaulinių naftos kainų pokyčiai – sunkiai prognozuojami

• Naftos pasiūlos didėjimas yra fundamentali žemų naftos kainų priežastis

• Perteklinės pasiūlos veiksnį galėtų „prigesinti“ atsigaunanti naftos paklausa, tačiau pasaulio ekonomikos prognozė tebėra santūri

• Naftos kainą galėtų kilstelėti OPEC sprendimas mažinti gavybos kvotas, jeigu jos imtų vertinti pigią naftą kaip pavojų sau

• Ilgainiui naftos pasiūlą ribos ir sumenkęs investicinių projektų į plėtrą patrauklumas

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m.

2015

m.

Aukso kaina (JAV doleriai už Trojos unciją)

8

Išaugus investavimo rizikai, ieškoma ramybės aukso užuovėjoje, tačiau aukso kainos korekcija – simbolinė

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

Šaltinis Macrobond.

9

Keturi galimi ekonominiai ir politiniai siurprizai 2016 m.

1. Vietoj to, kad stiprėtų, JAV doleris silpnėja euro atžvilgiu. Priežastis – FED bazinių palūkanų normų didinimas jau įskaičiuotas į dolerio kainą, todėl bet koks atsilikimas nuo „grafiko“ būtų jam nepalankus.

2. Antrinėje vyriausybių obligacijų rinkoje paskelbta „bulių“ laikotarpio pabaiga ir numatomas pajamingumų didėjimas. Maža infliacija ir kiekybinis skatinimas gali pakoreguoti šį scenarijų.

10

Keturi galimi ekonominiai ir politiniai siurprizai 2016 m.

3. Vietoj H. Clinton JAV prezidentu tampa D. Trumpas arba T. Cruzas. Pirmasis ragina nebeįsileisti į JAV musulmonų ir suręsti sieną su Meksika, antrasis pasisako už proporcinį GPM tarifą, pardavimo mokestį ir aukso standartu pagrįstą pinigų sistemą.

4. Didžiosios Britanijos referendumas dėl likimo ES turėtų baigtis teigiamai, tačiau šalininkų ir oponentų stovyklos yra panašaus dydžio, o žiniasklaida atvirai euroskeptiška.

3,7

3,0

1,5

2,8

3,23,0

2,42,6

2,4

3,5

1,7

2,9

1,3

2,4

3,0

2013 m. 2014 m. 2015 m. I-III ketv. 2016 m. prognozė 2017 m. prognozė

Metinis realiojo BVP pokytis (proc.)

Lietuva Latvija Estija

Baltijos šalims 2016–2017 m. pranašaujama spartesnė BVP plėtra dėl euro zonos ekonomikos atsigavimo

Šaltiniai: Statistikos departamentai ir SEB prognozės.

11Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

12

Prašome atsakyti

www.govote.atKodas: 58 63 62

3,0

5,4

4,2

1,3

3,0 2,9

1,5

9,2

5,2

2,1

0,7

7,7

BVP Bendrojopagrindinio

kapitaloformavimas

Namų ūkiųvartojimas

Valdžiossektoriausvartojimas

Prekių ir paslaugųeksportas

Prekių ir paslaugųimportas (-)

2014 m. 2015 m. I–III ketv.

Metiniai realiojo BVP pokyčiai pagal išlaidų metodą, 2015 m. I–III ketv., (proc.)

Jei ne namų ūkių vartojimas ir investicijos, Lietuvos ekonomika būtų recesijoje

13

Šaltiniai: Statistikos departamentas ir SEB banko skaičiavimai.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

Statybų augimo tempas sulėtėjo, pasunkėjo transporto sektoriaus padėtis, tačiau į viršų šovė žemės ūkis

14

1,5

0,8

3,1

-0,9

2,0

-0,6

6,3

-0,2

7,6

-3,8

1,3

2,2

2,2

3,5

2,0

1,7

0,6

4,8

1,6

1,1

-2,5

-1,1

0,3

0,8

0,9

1,4

1,9

2,3

4,1

5,3

Kasyba, elektros, dujų, šilumos tiekimas

NT operacijos

Finansinė ir draudimo veikla

Viešasis sektorius

Informacija ir ryšiai

Prekyba, transportas ir apgyvendinimas

Profesinė, mokslinė ir techninė veikla

Apdirbamoji pramonė

Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė

Statybos

Lietuva

Latvija

Estija

Metiniai realiojo BVP pokyčiai pagal gamybos metodą, 2015 m. I–III ketv., (proc.)

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

Šaltiniai: Statistikos departamentai ir SEB banko skaičiavimai.

0

2

4

6

8

10

12

14

Liet

uva

Latv

ija

Estij

a

Gra

ikija

Slov

akija

Slov

ėnija

Dan

ija

Šved

ija

Belg

ija

Suom

ija

Nyd

erla

ndai

Ven

grija

Aus

trija

Italij

a ES

Pran

cūzi

ja

Vok

ietij

a

Ček

ija

Airi

ja

Transporto ir saugojimo sektoriuje sukuriama šalies BVP dalis, 2014 m. (proc.)

15

Pagal transporto sektoriaus lyginamąją dalį BVP –Lietuva lyderė ES

• Tik prekybos ir apdirbamosios pramonės indėlis į šalies BVP yra didesnis

Šaltinis Eurostatas.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

16

Kai kurie išskirtiniai Lietuvos transporto sektoriaus ypatumai

• Klaipėdos uoste 75 proc. krovos sudaro pakraunami ir 25 proc. iškraunami produktai

• Pastaruoju metu sparčiai augo į uostą atvežtų baltarusiškų trąšų ir lietuviškų grūdų talpinimas į konteinerius

• Daugiau krovinių kelių transportu yra išvežama į užsienį, o ne iš jo atvežama

• Rusijos tranzitiniai kroviniai geležinkeliu ir kelių transportu į Kaliningradą keliauja per Lietuvą, nes tai trumpiausias kelias

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

27,429,9

27,931,3

36,6 35,2 33,436,4

38,4

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Krova Klaipėdos jūrų uoste (mln. t)

17

Rekordiniai metai Klaipėdos jūrų uoste

• 2015 m. pavyko pasiekti didžiausią uosto istorijoje krovą dėl „Orlen Lietuva“ produkcijos ir lietuviškų grūdų eksporto padidėjimo

Šaltinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

0

20

40

60

80

100

120

140

2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Iškrauta Pakrauta

Ketvirčio konteinerių krova Klaipėdos jūrų uoste (tūkst. vnt)

18

Smuko konteinerių krova, kuri labiausiai priklauso nuo NVS šalių ekonominės situacijos

Šaltinis Statistikos departamentas.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

0

100

200

300

400

500

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Į Rusiją Į Baltarusiją

Krovinių, pakrautų Lietuvoje, vežimas kelių transportu (tūkst. t)

19

Krovinių vežimas Rytų kryptimi sumenko daugiau nei per pusę dėl tranzito bei eksporto smukimo

Šaltinis Statistikos departamentas.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

20

Kelių transportas sėkmingai persiorientavo iš Rytų į Vakarų rinkas

• Krovinių vežimas kelių transportu iš Lietuvos į Rusiją sumenko beveik 2/3

• Praradimus Rytų rinkose kompensavo plėtra į Vokietiją, Prancūziją ir kitas didžiąsias ES šalis

• Sektoriaus optimizmą rodė antrąjį 2015 m. pusmetį didėjusios investicijos į autotransportą (per 11-a 2015 m. mėnesių Lietuvoje registruota 3,4 tūkst. naujų vilkikų, arba 71 proc. daugiau negu prieš metus)

• Atsispirti sunkmečiui padėjo ir apžvelgiamuoju laikotarpiu smarkiai atpigę degalai

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

21

Jei ne eksportuotų prekių kainų kritimas, šalies eksportas 2015 m. būtų išlikęs pastovus

-60

-40

-20

0

20

40

60

80

Nominalusis Realusis

Metiniai nominaliojo ir realiojo prekių eksporto pokyčiai (proc.)

Šaltiniai: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

Rusijos rinkos praradimo nepavyko eliminuoti nei pagal kiekį, nei pagal vertę, nes krito pieno produktų kainos

22

-95,1

-11,2

-10,9

-8,9

-7,8

1,6

1,8

2,5

4,1

14,8

Rusija

Italija

Vietnamas

Saudo Arabija

Nyderlandai

Pietų Korėja

Libija

Iranas

Uzbekistanas

JAV

Vertė (mln. EUR)

Šaltiniai: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

Pieno produktų eksporto metinis pokytis 2015 m. 01 –10 mėn.

-28,7

-3,2

-2,2

-2,0

-1,2

1,3

2,1

2,4

4,2

8,3

Rusija

Vietnamas

Saudo Arabija

Marokas

Japonija

Iranas

Latvija

Italija

JAV

Lenkija

Kiekis (tūkst. t)

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

29%

35%

23%

23% 27

%

36%

30% 21

%

24%

17%

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Geriamojo pieno mažmeninės kainos struktūra

23

Nors pieno pigimą apraudojo visi, ypač skaudėjo ūkininkams

31% 33

%

23%

35%

28%

32%

17%

21%

27%

17%

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

„Tilsit“ sūrio mažmeninės kainos struktūra

Šaltinis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

4,1

4,95,3 5,4

0

1

2

3

4

5

6

I–III mėn. I–VI mėn. I–IX mėn. I–XI mėn.

Metinis mažmeninės prekybos, išskyrus transporto priemones, pokytis (proc.)

24

Vidaus prekybos plėtra 2015 m. pabaigoje nustojo spartėti – pasiektos lubos?

Šaltiniai: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

3,1

3,2

4,8

9,2

9,2

9,7

10,5

13,7

20,7

20,9

85,4

0 20 40 60 80 100

Maistas, gėrimai, tabakas

Žaislai

Drabužiai

Degalai

Knygos

Kosmetika

Kompiuterių įranga

Laikrodžiai, juvelyrika

Sporto įranga

Baldai, namų apyvokos reikmenys

Telekomunikacijų įranga

Metinis mažmeninės prekybos pokytis, 2015 m. sausis – spalis (proc.)

25

Ne pirmojo būtinumo prekių pardavimas augimo tempais smarkiai lenkė duoną kasdieninę

Šaltiniai: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

-15

-10

-5

0

5

10

-60-50-40-30-20-10

01020

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m.

2015

m.

proc

.

punk

tai

Lūkesčiai dėl šalies ekonominės padėties ateityje, vieno ketvirčio lagas (nuomonių balansas,ketvirčio vidurkis, skalė kairėje)

Mažmeninės prekybos, išskyrus variklines transporto priemones, apyvartos pokytis perketvirtį (lyginamosiomis kainomis, pašalinus darbo dienų skaičiaus ir sezono įtaką)

Ketvirtinis mažmeninės prekybos pokytis (proc.) ir vartotojų lūkesčių dėl šalies ekonominės padėties balanso rodiklis (punktai)

26

Mažmeninės prekybos apyvarta reaguoja į vartotojų optimizmo indekso pokyčius, atsilikdama vienu ketvirčiu

Šaltiniai: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

3,2

1,4

5,3

8,8

2,8

0,3

5,5

8,0

BVP Vidutinė metinėinfliacija

Vidutinis darboužmokestis

Nedarbo lygis

Finanų ministerija SEB bankas

27

Prognozės, kuriomis pagrįstas 2016 m. valstybės biudžetas, yra gana optimistiškos, tačiau rezervai slypi mokesčių administravimo srityje

Šaltiniai: Finansų ministerija, SEB banko prognozės

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

28

Biudžeto planavimo procesą reikėtų pastatyti nuo galvos ant kojų

• Mokesčių įplaukos turėtų būti prognozuojamos remiantis konservatyviomis BVP, infliacijos ir kitų rodiklių prognozėmis

• Biudžeto pajamų padidėjimas geriau administruojant mokesčius turėtų būti išskirtas atskirai

• Priežastis išlaikyti status quo yra ta, kad EK nepripažįsta geresnio mokesčių administravimo kaip tvaraus biudžeto pajamų didėjimo šaltinio, todėl tenka gudrauti

1,2

-1,6

4,0

8,8

2,2

6,35,2

12,113,4

8,7

Pajamos iš mokesčių PVM mokestis Akcizai Pelno mokestis GPM

Pagrindinių mokestinių pajamų surinkimo pokytis, 2015 m. sausis–lapkritis (proc.)

Palyginti su planu Palyginti su 2014 m.

29

Jeigu 2015 m. būtų išsipildžiusi oficiali infliacijos prognozė, visi surinkti pagrindiniai mokesčiai galėjo viršyti planą

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

Šaltinis Finansų ministerija.

2016 m. padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis, tačiau dar spartesnis MMA kėlimas sumažins politikų nuoširdumo indeksą

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 30

59 59 59 5743

5648

5750

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m.

2015

m.

2016

m.

sau

sio

1 d.

2016

m.

liep

os 1

d. P

.

Neapmokestinamojo pajamų dydžio ir MMA santykis (proc.)

Šaltiniai: Statistikos departamentas, LRS teisės aktų duomenų bazė, SEB banko skaičiavimai.

31

Prašome atsakyti

www.govote.atKodas: 58 63 62

Paradoksalu, tačiau euro įvedimą ženklinantiems 2015 metams lemta likti defliacijos metais

* SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas.

Šaltiniai: Statistikos departamentas, SEB banko prognozės.

4,1

3,2

1,2

0,2

-0,7

0,3

1,2

2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.prognozė

2017 m.prognozė

Vidutinė metinė SVKI* infliacija (proc.)

32Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

33

Euro įvedimo išprovokuotą kainų apvalinimą Lietuvoje smarkiai užmaskavo atpigę svarbūs energetikos ir maisto produktai

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

ES Lietuva

Metiniai vartojimo prekių, išskyrus energetikos ir neapdirbtus maisto produktus, kainų pokyčiai (proc.)

Šaltinis Eurostatas.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

34

Staigaus infliacijos protrūkio nesitikime nei 2016 m., nei 2017 m.

• Lietuvoje prekių gamybos savikainą lemia vienas kitą kompensuojantys veiksniai – darbo užmokesčiui augant sparčiau už darbo našumą, didėja vienetinės darbo užmokesčio sąnaudos, tačiau pinga energetiniai ištekliai

• Pingant degalams, elektrai ir kitoms žaliavoms, mažėja energijos ir žaliavų sąnaudų dedamoji

• Prieštaringų veiksmų įtaka galutinei kainai priklauso nuo konkrečių sąnaudų lyginamojo svorio

Šaltinis Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

51,1

30,0

17,4

16,2

8,8

8,5

4,6

2,1

40,7

28,7

60,7

63,5

0,8

71,6

Kom

piut

erių

pro

gram

avim

o, k

onsu

ltaci

nė, k

ita v

eikl

a

Dra

buži

ų si

uvim

as

Past

atų

stat

yba

Bald

ų ga

myb

a

Mai

sto

prod

uktų

gam

yba

Maž

men

inė

prek

yba

Che

mijo

s pr

oduk

tų g

amyb

a

Personalo sąnaudos

Žaliavų, medžiagų, kuro sąnaudos

Sąnaudų personalui, medžiagoms, kurui ir žaliavomsdalis visose įmonių sąnaudose, 2015 m. I-III ketv. (proc.)

35

Asimetriški sąnaudų pokyčiai ilgainiui gali pridaryti konkurencingumo bėdų

• Naftos kainų mažėjimas yra pasaulinis reiškinys, todėl lyginamoji mūsų gamintojų situacija, palyginti su konkurentais, kinta gana nežymiai

• Vienetinių darbo užmokesčio sąnaudų didėjimas šiuo metu labiau būdingas Baltijos šalims, todėl ilgainiui skatins ieškoti darbo našumo didinimo rezervų

0

200

400

600

800

1000

2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Estija

Latvija

Lietuva

Vidutinis mėnesio darbo užmokestis atskaičius mokesčius Baltijos šalyse (EUR)

Euro įvedimas Lietuvoje

36

Lietuva – Latvija: 2010 m. pirmavome 21 euru, 2015 m. trečią ketvirtį atsiliekame 42 eurais

Šaltiniai: Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos departamentai, SEB banko skaičiavimai.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

Euro įvedimas Estijoje

Euro įvedimas Latvijoje

37

Baltijos šalių darbo rinkos reakcijos į 2008 m. krizę panašumai ir skirtumai

• Visose šalyse realusis darbo užmokestis smuko mažiau negu BVP, kadangi pirmiausia buvo atleidžiami mažai apmokami, nekvalifikuoti darbuotojai

• Estijoje darbo užmokestis sumažėjo kur kas mažiau nei Latvijoje ir Lietuvoje, tačiau nedarbo lygis pasiekė 20 procentų

• Latvijoje nedarbas liko santykinai didelis dėl krizės įkarštyje padidintos MMA

• Lietuvoje užimtųjų skaičiaus sumažėjimas ir nedarbo padidėjimas buvo švelnesnis ir dėl solidaresnio atlyginimų mažinimo visiems, ir dėl griežtesnio darbo kodekso

38

Baltijos šalių darbo rinkos atsigavimo panašumai ir skirtumai

• Pirmaisiais ūkio atsigavimo metais realusis darbo užmokestis atsiliko nuo BVP, nes darbdaviai atleido mažiau darbuotojų nei reikėjo, todėl buvo galima didinti darbo našumą

• Naujiems priimtiems darbuotojams galėjo būti mokamas didesnis atlyginimas negu senbuviams, kurie jautė darbdaviui moralinę skolą už darbo vietos išsaugojimą krizės metu

• Darbo užmokesčiui augti svarbu, kad darbo jėgos paklausa didėtų didelę pridėtinę vertę kuriančiose ūkio šakose

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m.

2015

m.

Lietuva

39

2009–2010 m. Lietuvoje nedarbo sumažėjimas buvo švelnesnis dėl solidaresnio atlyginimų karpymo ir griežtesnio Darbo kodekso

Šaltiniai: Lietuvos, Latvijos ir Estijos statistikos departamentai, SEB banko skaičiavimai.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m.

2015

m.

Latvija

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

2014

m.

2015

m.

Estija

Realiojo darbo užmokesčio, BVP, užimtųjų gyventojų skaičiaus metinis pokytis ir nedarbo lygis (proc.)

488588

623632653660681682687702718735752758

886889

944973

1.2411.347

0 500 1000 1500

Apgyvendinimas ir maitinimasMenas, pramogos, poilsis

Administracinė ir aptarnavimo veiklaKita aptarnavimo veikla

ŠvietimasŽemės ūkis

PrekybaStatyba

Nekilnojamojo turto operacijosTransportas ir saugojimas

Sveikata ir socialinė priežiūraVidurkis

Apdirbamoji gamybaKomunalinės paslaugos

KasybaViešasis valdymas ir gynyba

Profesinė, mokslinė ir techninė veiklaEnergetika

Informacija ir ryšiaiFinansinė ir draudimo veikla

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (EUR, 2015 m. III ketv.)

40

2015 m. sparčiausiai darbo užmokestis augo dėl MMA augimo mažiausias algas mokančiuose sektoriuose

9,29,3

7,56,8

3,04,2

5,65,2

3,85,8

5,55,5

7,43,5

6,81,7

7,13,0

7,97,8

0 5 10

Metinis vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis (proc.), 2015 m. III ketv.)

Šaltinis Statistikos departamentas.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

41

Paspartintas MMA kėlimas ištrina darbo užmokesčio diferenciaciją

• Atsiranda spaudimas kelti darbo užmokestį MMA prieigose atsidūrusiems darbuotojams

o Viešajame sektoriuje tokiam spaudimui pasiduodama pagal principą „Yra pinigų – taip, nėra – ne!“

o Privatus sektorius kelia labiau kvalifikuotų darbuotojų atlyginimus, tačiau kai kada mėgina sutaupyti padidindamas šešėlinių atlyginimų dalį

42

Vidutinio darbo užmokesčio augimo tempas spartės mažėjant nedarbo lygiui ir augant infliacijai

2,6

4,95,4 5,5 5,5

6,0

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. III ketv. 2016 m. prognozė 2017 m. prognozė

Metinis mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis (proc.)

Šaltiniai: Statistikos departamentas ir SEB banko prognozės.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

43

Paskolų portfelio pokytis antrąjį 2015 m. pusmetį nuteikia optimistiškai

• Pagrindinė pagyvėjimo priežastis –atsigaunantis investicinis aktyvumas ir padidėjęs gyventojų skolinimas būstui įsigyti

• ECB kiekybinio skatinimo politika turi šalies kreditavimo rinkos aktyvumui antrinės reikšmės

• Tiek paskolų, tiek indėlių lankstumas palūkanų normų atžvilgiu Lietuvoje nėra didelis

1,1

-1,8-1,5

2,2

3,0

4,0

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.lapkritis

2016 m.prognozė

2017 m.prognozė

Metinis paskolų portfelio pokytis (proc.)

Šaltiniai Lietuvos bankas ir SEB banko prognozės.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

44

Indėlių augimas 2015 m. nebuvo spartus, tačiau negrynųjų grįžimo į grynuosius išvengta

• 2015 m. pabaigoje metinis indėlių plėtros tempas sulėtėjo dėl palyginamosios bazės veiksnio, susijusio su euro įvedimu

• Palūkanų normoms pasiekus dugną, finansinės indėlių laikymo motyvacijos nebuvo

• Masinio indėlių keitimo į grynuosius pavyko išvengti, todėl bankai išsaugojo stabilią kredito išteklių bazę

9,0

3,3

17,9

13,1

3,0

5,0

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.lapkritis

2016 m.prognozė

2017 m.prognozė

Metinis indėlių bankų sistemoje pokytis (proc.)

Šaltiniai Lietuvos bankas ir SEB banko prognozės.

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

0

500

1000

1500

2000

2500

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.

Vidutinė butų kaina (EUR/kv. m)

Talinas

Vilnius

Ryga

Vilniuje ir Rygoje NT kainos auga nuosaikiai, ateityje spaudimą kainoms lems perteklinė pasiūla

45

Šaltinis UAB „Ober-Haus“

Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šio pristatymo medžiagą ar jos dalį, nuoroda į SEB banką būtina.

46

Prašome atsakyti

www.govote.atKodas: 58 63 62

Ačiū už dėmesį!